Patirtys

Šį atsiliepimą apie tamsos atsiskyrimą, kurį draugų tarpe mes maloniai vadiname tamsiuku, noriu pradėti nuo padėkos Aukščiausiajam už tokią galimybę, nuo padėkos sau už vidinį nusiteikimą ir ryžtą, nuo padėkos nuostabiems žmonėms, kurie buvo mano šios kelionės bendrakeleiviai ir ištikimi draugai bei palaikė mane mintimis. Tad nuoširdus ačiū visiems.

Noriu pasidalinti asmenine patirtimi, kuri yra ir manau kiekvienam bus labai individuali. Ypatingai nesiplėsdama į detales dėl tamsiuko, visų pirma siūlyčiau eiti ten tik tikrai pasiruošusiems ir tvirtai pasiryžusiems žmonėms. Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad tai nereikalaujanti ypatingų pastangų praktika, bet tai, ko ji pareikalauja iš tavęs, supranti tik išėjęs iš tamsiuko. Efektas, kaip reikia grįžti į šviesą, buvo fiziškai toks stiprus, kokio aš net nesitikėjau. Bet čia kaip ir su viskuo, kol pats nepajauti, visi pamokymai, pasakymai lieka tik žodžiais. Visur reikalinga asmeninė patirtis. Tik pabuvęs tamsoje gali suprasti, kad šviesa apakina ir tu nematai tikrų dalykų.

Tamsa yra neįkainojamas dalykas suvokimų ir patirčių atžvilgiu. Tamsiukas yra stebuklas ta prasme, kad rezultatas, kurio tu pasieki, gaunamas visiškai sąmoningoj būsenoj. Aš nenoriu neigti kitų praktikų, technikų pagalbos ar naudos. Kiekvienas būdas yra tinkamas ir geras, jeigu jis veda mus užsibrėžto tikslo link.

Tamsiukas yra geras tuo, kad tu visą, praktiškai visą laiką esi procese, esi pats su savimi, pasikliauti ir pasitikėti gali tik savimi ir Aukščiausiuoju. Ir čia išryškėja tikrieji dalykai – kiek tu sąžiningas su savimi, kiek tu turi noro ir ryžto eiti pokyčių keliu ir pan. Tai iš tiesų labai intensyvi ir efektyvi praktika.

Būnant tamsiuke atrodo, kad didelių pastangų tau nereikia. Rodos kas čia tokio – pasėdi, pamedituoji, nori pamiegi, nori pavalgai ar padainuoji, bet tai tik išoriniai dalykai. Daug suvokimų ateina jau po tamsiuko. Ir tik po to būna akimirkų, rodos nežinia kiek atiduotum už tai ką tu patyrei.

Kalbant apie technines detales, tamsiuke susiduri su elementariais įprastam gyvenime net neatsirandančiais sunkumais, tokiais kaip pvz., užsidėti pastos ant dantų šepetėlio, ar kaip nusišluostyti pakeltą koją stovint ant kitos ir niekur nesilaikant (tada pasirodo, kad netikėtai arti atranda stalo kampas ir bumbt J).

Mano nuomone, mūsų tamsiukas įrengtas labai patogiai ir nereikia daug pastangų nueiti į tualetą ar susirasti maistą, ar vietą, kur tu pasidėjai vandenį, kitus daiktus ir t.t.

Apibendrindama galiu pasakyti, kad tai nuostabiausia dovana, kurią galėjau sau pasidovanoti.

AČIŪ

„Alionka“